MARIJAMPOLĖS ADVOKATŲ KONTORA
Kęstutis Žiemys
 

I. Activity areas:

 

• consultations on legal issues;
• preparation of different documents (contracts, agreements, claims, protocols of intent, orders, regulations etc.);
• legal acts drafting;
• preparation of proceeding documents (lawsuits, complaints, petitions, applications etc.);
• preparation of documents related to company‘s incorporation and activity (by-laws, provisions, regulations, minutes of meetings of shareholders, etc.)
• representation in prejudicial institutions, courts, governmental and authorities bodies;
• defense and representation in prie-trial and procuracy institutions
• representation in the process of negotiations on various legal issues

 

 

Jei esate Lietuvos teisininkų draugijos narys, prisijunkite prie "Google" uždarosios diskusijų grupės! Įveskite savo elektroninio pašto adresą ir registruokitės!

Google grupės Prisiregistruoti prie Lietuvos teisininkų draugijos.
El. paštas:
Žiūrėti archyvus groups.google.com

 

 

Vaikų išlaikymo fondas

(šaltinis: socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Kas yra Vaikų išlaikymo fondas?

Vaikų išlaikymo fondas (VIF) – tai valstybės piniginės lėšos, iš kurių bus mokamos išmokos vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Išlaikymas turi būti nustatytas mokėti periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį.

VIF administruoja Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija (GVIFA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ką reikia žinoti kreipiantis į GVIFA dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo gavimo

Kas turi teisę kreiptis?

Teisę kreiptis į GVIFA išmokoms iš VIF gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai).

Kas turi teisę į išmoką?

Vaikas – nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas) ir kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų.

Kokie yra kreipimosi į GVIFA būdai?

Paštu, siunčiant registruotu laišku prašymo ir antstolio išduotos pažymos originalus ir kitų dokumentų originalų kopijas, patvirtintas notaro arba seniūno. Tiesiogiai, pateikiant reikalingų dokumentų originalus GVIFA administracijai nustatytu darbo laiku.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

  • Nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti. Kiekvienam vaikui pildomas atskiras prašymas. Prašymo formą galima rasti šiame puslapyje. Prašymas gali būti pildomas vietoje, pateikiant dokumentus;
  • Pareiškėjo Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paso arba asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
  • Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
  • Antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo);
  • Vaiko gimimo liudijimą;
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (kurioje nurodyta darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės), jeigu kreipiamasi dėl vyresnio nei 18 metų nedarbingo asmens, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas);
  • Teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, arba savivaldybės valdybos (mero) sprendimą (potvarkį) dėl asmens paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju), jeigu pareiškėjas yra vaiko globėjas (rūpintojas).

Pastaba. Pakartotinai kreipdamasis į GVIFA dėl išmokos, pareiškėjas turi pateikti nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti ir antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo).


Prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti forma

Prašymo GVIFA dėl išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo pavyzdys ir pildymo instrukcija

Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą forma 

Prašymas „Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo"

(Pastaba. Prašymą Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo galite užsisakyti ir paskambinę telefonu (8 5) 265 3986. Šiuo telefonu taip pat galite kreiptis dėl pasiteiravimo apie pažymą bei jos atsiėmimą)


Kokie yra išmokos mokėjimo terminai?

Sprendimas dėl išmokos iš VIF mokėjimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos. Jeigu dokumentai buvo pateikti papildomai, sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią gautas paskutinis reikiamas dokumentas.

Išmoka mokama periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip nuo kito kalendorinio mėnesio po sprendimo mokėti išmoką priėmimo dienos. Jeigu periodinė išmoka mokama ne už visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.

Išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį pervedama iki kito mėnesio 25 dienos į nurodytą pareiškėjo arba vaiko sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke.

Kokio dydžio išmoką galima gauti?

Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyta tvarka.

Išmokos mokėjimas sustabdomas, jeigu:

  • pareiškėjas raštu pateikia prašymą sustabdyti išmokos mokėjimą;
  • pareiškėjas atsisakė priimti išmokas;
  • pareiškėjui apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas) atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo;
  • pareiškėjas mirė.

Apie aplinkybių, dėl kurių stabdomas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti GVIFA.

Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

  • vaikas pradeda gauti iš skolininko visą arba dalį nemokėto išlaikymo, priteisto teismo sprendimu arba teismo patvirtinta sutartimi mokama periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį;
  • skolininkas mirė;
  • atsiranda Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai (nepilnametis emancipuojamas; vaikas sulaukia pilnametystės; vaikas įvaikinamas; vaikas mirė).

Apie aplinkybių, dėl kurių nutraukiamas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti GVIFA.

Ką privalo žinoti pareiškėjas, gaunantis išmokas iš VIF vaikui išlaikyti?

Prieš kreipdamasis į GVIFA dėl išmokų iš VIF gavimo, pareiškėjas privalo gauti nustatytos formos antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Ši pažyma kartu su kitais reikiamais dokumentais turi būti pateikta GVIFA ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo.

Pareiškėjas neteisėtai gautą VIF išmoką privalo grąžinti GVIFA administracijai į sąskaitą LT28 7300 0101 0539 8685.

Dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta VIF išmokų suma išskaičiuojama GVIFA direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu iš pareiškėjui priklausančių VIF išmokų, išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama.

Jei VIF išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta išmokos suma neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas iš pareiškėjo išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl GVIFA kaltės neišmokėta VIF išmokos suma išmokama už tą laikotarpį, kada ji turėjo būti mokama GVIFA sprendimu.

Skolininko nemokamas išlaikymas vaikui ir dėl to susidariusi skola iki kreipimosi į GVIFA dienos iš Vaikų išlaikymo fondo nebus kompensuojama.

Už teismo sprendimo arba teismo patvirtintos sutarties dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdymą yra atsakingas antstolis, kuriam yra perduotas vykdyti šis teismo sprendimas arba teismo patvirtinta sutartis.

Skolininkas informuojamas apie tai, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti iš VIF išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie GVIFA priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio sprendimo priėmimo paskelbiama „Valstybės žiniose“.


Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos adresas ir darbo laikas

Rinktinės g. 48 (I-as aukštas), LT-09318  Vilnius
Kontaktinis tel. (8 5) 265 3986
Tel./fax. (8 5) 265 3984
El. paštas: info@gvifa.lt
GVIFA kontaktai

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos darbo laikas
Pirmadieniais-ketvirtadieniais: 8.00–17.00 val.
Penktadieniais: 8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka: 12.00-12.45 val.


Teisės aktai

2006 m. gruodžio 19 d. Nr. X-987 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 801 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. A1-356 "Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo" su vėlesniais pakeitimais

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. A1-219 „Dėl Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 1R-371 „Dėl pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą formos patvirtinimo“

2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Trečioji knyga „Šeimos teisė“

 

 

Ketinama atsisakyti popierinių gimimo, mirties, santuokos ir ištuokos liudijimų

2009.08.04

Teisingumo ministras siūlo atsisakyti popierinių gimimo, mirties, santuokos ar ištuokos faktą patvirtinančių dokumentų bei nustatyti, kad visa informacija apie asmens civilinę būklę būtų kaupiama Gyventojų registre.

Šiuo metu kreipiantis dėl socialinių, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų, valstybės institucijos asmens prašo pateikti oficialų civilinės būklės akto įregistravimą patvirtinantį liudijimą. Pavyzdžiui, norint gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui, būtina pateikti vaiko gimimo liudijimą, kreipiantis dėl laidojimo pašalpos turi būti pateikiamas mirties liudijimas ir pan. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo nustatyti, kad šių dokumentų popierinių liudijimų nebebūtų reikalaujama. Visos institucijos, kurioms sprendimų priėmimui būtų reikalinga informacija apie asmens civilinę būklę, duomenis gautų tiesiogiai iš Gyventojų registro. „Jei asmuo pageidaus, toks dokumentas jam bus išduotas, tačiau reikalavimo jį pateikti tvarkant reikalus įvairiose institucijose turi nelikti. Tai tik papildoma administracinė našta žmonėms, kuri kartais virsta laiką ir pinigus kainuojančiomis problemomis, jei, pavyzdžiui, šie dokumentai pametami”, - sako R. Šimašius.

Greta šio tvarkos supaprastinimo, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti ir paprastesnę žmogaus mirties įregistravimo procedūrą. Norima nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, išdavusios medicininį mirties liudijimą, jį perduotų kompetentingai institucijai, registruojančiai mirties faktą. Tokiu atveju mirusiojo artimiesiems nebereikės patiems rūpintis dokumentų perdavimu iš vienos institucijos kitai ir taip apsikrauti papildomais rūpesčiais.

Siekiant supaprastinti asmenų aptarnavimą, taip pat siūloma nesieti civilinės būklės aktų registravimo su pareiškėjo gyvenamąja vieta. Projekte numatoma, kad asmenys civilinės būklės pasikeitimus galės registruoti artimiausioje civilinės metrikacijos įstaigoje ar kitoje nustatytoje institucijoje.

Šiems pakeitimams įtvirtinti bus koreguojamas Civilinis kodeksas. Tam pritarė ir Civilinio kodekso priežiūros komiteto ekspertai. Įstatymo projektas artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei svarstyti.

Nuorodos:
Teisingumo ministerija

Susidūrėte su pareigūnų korupcija? Praneškite apie tai!

 

Policijos departamentas intensyvina savo vykdomas antikorupcines priemones. Pasitarime pas policijos generalinio komisaro pavaduotoją Visvaldą Račkauską dalyvavę atsakingų policijos įstaigų atstovai nutarė, kad bus aktyviau taikomos vidaus kontrolės procedūros, taip pat aktyvinami ne viešo pobūdžio veiksmai atskirų pareigūnų funkcijų vykdymo kontrolei bei policijos įstaigų netikėtiems patikrinimams atlikti. Be to, Policijos departamente sukurtas elektroninio pašto adresas pranesk@policija.lt, kuriuo galima pranešti apie pareigūnų korupcinio elgesio atvejus.

Pasitarime dalyvavę pareigūnai konstatavo, kad nepaisant didėjančio išaiškinto skaičiaus asmenų, kurie bando duoti kyšį policijos pareigūnams, iš įvairių šaltinių vis dar yra gaunama informacija apie pareigūnų korupcinio pobūdžio veiklą, o tai neigiamai įtakoja viešojo saugumo situaciją mūsų šalyje. Todėl per pasitarimą, siekiant efektyvinti tokių nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimą, buvo nutarta imtis jau minėtų papildomų antikorupcinių priemonių.

Tuo pačiu kreipiamės į visus asmenis, turinčius bet kokios informacijos apie konkrečius policijos pareigūnus ar jų korupcinio elgesio atvejus, prašydami apie tai pranešti Policijos departamentui anoniminiu telefonu (8-5) 272 5372 arba jau minėtu elektroninio pašto adresu pranesk@policija.lt

Visa gauta informacija bus tikrinama, o faktams pasitvirtinus - imamasi teisės aktų nustatytų priemonių.
Nuorodos:
Policijos departamentas

 

Studijų reforma keliauja į teismą

Grupė studentų ruošia ieškinį prieš rugsėjį gerokai jaunimo kišenes patuštinsiančią studijų reformą. Teigiama, kad nauja mokėjimo už studijas tvarka yra diskriminacinė.

Vieni didžiausių reformos priešininkų - judėjimas “Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje” - tikina, kad naujoji sistema akivaizdžiai pažeidžia daugelio studentų teises. Judėjimo nariai viešai ragina akademinį jaunimą - tiek naujuosius pirmakursius, tiek vyresnių kursų studentus - kreiptis į teismą. Organizacija planuoja pateikti kolektyvinį ieškinį ir prisidėjusiems prie iniciatyvos žada nemokamą teisinę pagalbą.

“Pažeidžiami paprasčiausi principai. Studentai skirstomi į mokančius visą kainą ir nieko nemokančius. Tvarka yra diskriminacinė.<…>

Skaitykite “Vilniaus dienoje

 

 

Skatindamos skaidraus verslo plėtrą, su VMI bendradarbiauja vis daugiau asocijuotų verslo struktūrų

Liepos 30 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), siekdama glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo su verslu, susitiko su Lietuvos verslininkų asociacijos (toliau - LAA) atstovais bei aptarė sutarties sudarymo galimybes. Panašius susitarimus VMI jau yra pasirašiusi ir su kitomis asocijuotomis verslo struktūromis. Jomis siekiama teikti pagalbą, konsultacijas bei informaciją atitinkamam verslo sektoriui, o partneriai mokesčių administratorių informuoja apie situaciją rinkoje, šešėlinės ekonomikos reiškinius.

„Tokia bendradarbiavimo forma yra naudinga abiems pusėms: VMI gauna daugiau informacijos apie konkrečią verslo sritį bei jos specifiką, kurią gali panaudoti siekdama skatinti skaidrų verslą bei vykdydama mokesčių administravimą, o VMI verslininkams teikia informacijos, naudingos analizuojant rinkos padėtį, rengia susitikimus mokesčių klausimais, esant poreikiui teikia ir kitokią pagalbą, - teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda.

Bendradarbiavimo susitarimą su LAA planuojama pasirašyti kitą savaitę. LAA vienija Lietuvos autoverslininkus. Asociaciją sudaro juridiniai asmenys, susiję su lengvųjų, krovininių automobilių pardavimu, techninių aptarnavimu bei remontu.

Šiuo metu panašius susitarimus VMI yra pasirašiusi su įvairiomis nacionalinėmis ir regioninėmis verslo asociacijomis: Lietuvos aludarių asociacija, Lietuvos statybininkų asociacija, Antrinio perdirbimo įmonių asociacija, Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija ir kt. Apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos aktyviai bendradarbiauja su regioninėmis asocijuotomis verslo struktūromis, profsąjungomis, verslo informaciniais centrais, Pramonės, prekybos ir amatų rūmais ir t.t.
Nuorodos:
Valstybinė mokesčių inspekcija

 

 

Teisėjų taryba pradeda reformas

Teisėjų taryba priėmė sprendimą sudaryti komisiją teismų finansavimo ir veiklos efektyvumo klausimams spręsti bei nusprendė teismams prekes ir paslaugas pirkti centralizuotai.

Teisėjų taryba sudarė komisiją teismų finansavimo ir veiklos efektyvumo klausimams spręsti. Ši komisija per mėnesį turės parengti išvadas ir rekomendacijas dėl teismų finansinių išteklių planavimo, valdymo ir panaudojimo, teismų darbo sąlygų užtikrinimo ir teismų darbo krūvių sureguliavimo. Sudarydama komisiją Teisėjų taryba siekia, kad teismams skiriamos lėšos būtų panaudojamos maksimaliai taupiai ir efektyviai, kad būtų užtikrinta šių lėšų panaudojimo drausmė, kontrolė ir atsakomybė, taip pat kad visų teisėjų darbo sąlygos ir krūviai būtų maksimaliai suvienodinti, o teismų veiklos sąlygos iš esmės nesiskirtų.

Teisėjų taryba, ne kartą svarsčiusi, kaip racionaliau ir efektyviau naudoti teismams skiriamus ribotus asignavimus atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią sudėtingą ekonominę situaciją, pritarė Nacionalinės teismų administracijos siūlymui teismams prekes ir paslaugas pirkti centralizuotai per Nacionalinę teismų administraciją. Finansų ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba pritarė tokiam prekių ir paslaugų pirkimo modeliui.

Posėdyje Teisėjų taryba išklausė teisingumo ministro R. Šimašiaus siūlymą paskatinti teisėjus, kurių bylos dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nagrinėjamos ar jau išnagrinėtos, sudaryti taikos sutartis. Teisėjų taryba apie Teisingumo ministerijos siūlymą informuos teisėjus ir perduos taikos sutarčių projektus, kad kiekvienas teisėjas turėtų galimybę savarankiškai apsispręsti.

Teisėjų taryba taip pat pritarė sutarčių tarp Nacionalinės teismų administracijos ir Policijos departamento bei Respublikos Prezidento kanceliarijos dėl naudojimosi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pasirašymui. Šių sutarčių pasirašymas padės Prezidento kanceliarijai tiesiogiai gauti teismų sprendimus, informaciją apie bylų nagrinėjimo eigą ir rezultatus, kurie reikalingi Prezidentei priimant sprendimus dėl malonės, Seimo priimtų sprendimų pasirašymo, teisėjų korpuso formavimo, o policijai leis greičiau atlikti nusikalstamų veikų tyrimą.

Kitas Teisėjų tarybos posėdis numatytas rugsėjo 4 d.

Nuorodos:
Nacionalinė teismų administracija

 

Seminaras "Nusikaltimai ir įrodymų rinkimas kibernetinėje erdvėje"
 / Lietuvos advokatūra

 

2008 m. Ispanijos informacinių technologijų kompanijos Cybex projektas gavo finansavimą iš Europos Komisijos. Šio projekto partneriu yra ir Lietuvos advokatūra, todėl 2009 m. gruodžio 14-17 dienomis Vilniuje (Lietuvos advokatūros konferencijų salėje, Sporto g. 12) įvyks 4 dienų seminaras apie nusikaltimus ir įrodymų rinkimą kibernetinėje erdvėje (The European Certificate on Cybercreime and Electronic Evidence - ECCE).

ECCE projekto tikslas pagilinti advokatų (advokatų padėjėjų), teisėjų bei prokurorų Europoje bei Pietų Amerikoje žinias kovojant su kibernetiniais nusikaltimais bei renkant įrodymus elektroninėje erdvėje. Seminarai rengiami padedant 24 Cybex partneriams, 11 jų bus surengta Europoje, 3 - Pietų Amerikoje. Svarbu paminėti, kad taip pat yra sukurta ir pirmoji elektroninėbiblioteka apie nusikaltimus ir įrodymų rinkimą kibernetinėje erdvėje. Prie bibliotekos galima prisijungti Lietuvos advokatūros interneto tinklalapyje www.advoco.lt paspaudus nuorodą "Electronic-Evidence Library" puslapio dešinėje.

Daugiau informacijos apie ECCE galite rasti interneto tinklalapyje adresu: http://www.cybex.es/ecce 



Seminaras "Nusikaltimai ir įrodymų rinkimas kibernetinėje erdvėje" susideda iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės, kurių metu bus analizuojama, kas yra kibernetiniai nusikaltimai, elektroniniai įrodymai, jų rinkimas, gilinamasi į tarptautinius teisės aktus bei į problemas su kuriomis šalys susiduria kovodamos su kibernetiniais nusikaltimais. 

Paskaitas skaitys dėstytojai iš įvairių Europos šalių bei Lietuvos. Seminaras vyks anglų kalba. Seminaro trukmė - 4 dienos! Seminaras NEMOKAMAS.

Registruotis galima paskambinus telefonu: (8-5) 272 8889. 

Registracija vyksta iki 2009 m. spalio 10 d. Vietų skaičius ribotas.



DĖMESIO! Registracijos nebus galima atšaukti. Užsiregistravusiems dalyvavimas privalomas.



Daugiau informacijos apie seminarą telefonu (8-5) 272 8889.

Advokatams bei advokatų padėjėjams už dalyvavimą seminare bus skiriami 8 kvalifikaciniai balai.

2009.07.28, INFOLEX

Nesprendžiamos Teismo medicinos instituto problemos kelia nesusipratimų visuomenėje bei trukdo teisėsaugos institucijų darbui

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto (toliau – Instituto) problemos ne kartą buvo nagrinėtos spaudoje bei įvairių institucijų darbo grupių susitikimuose, tačiau instituto biudžeto formavimo, darbo krūvio, užmokesčio problemos taip ir lieka neišspręstos.

2009.07.28, Šarūnas Černiauskas, "Vilniaus diena"

Studijų reforma keliauja į teismą
Grupė studentų ruošia ieškinį prieš rugsėjį gerokai jaunimo kišenes patuštinsiančią studijų reformą. Teigiama, kad nauja mokėjimo už studijas tvarka yra diskriminacinė.

rodyti daugiau >>

2009m. birželis

Asmens duomenų apsaugos naujienų biuletenis

2009-04-30
Nuo gegužės mėnesio sprendimų vykdymo išlaidos indeksuojamos 26,4 proc.
 
Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, sprendimų vykdymo išlaidas koreguojantis vartotojų kainų indeksas (VKI) 2009 metų kovo mėnesį (palyginti su 2005 m. lapkričio mėnesiu) sudarė 126,4. Todėl pinigine išraiška nustatytos sprendimų vykdymo išlaidos nuo šių metų gegužės 1 dienos didinamos 26,4 proc.
Plačiau »
2009-04-29  / Teisingumo ministerijos viešųjų ryšių skyrius
Nuo birželio nebus reikalaujama notariškai tvirtinti dokumentų kopijų ir parašo tikrumo
Vyriausybė trečiadienį (balandžio 29 d.) pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam siūlymui atsisakyti reikalavimo notariškai tvirtinti dokumentų nuorašus ar jų išrašus, taip pat asmens parašo dokumentuose tikrumą. Visos Vyriausybės institucijos iki birželio įpareigotos peržiūrėti savo srities teisės aktus ir juos pakoreguoti, pranešė Teisingumo ministerija. 
Visos Vyriausybės įstaigos ir jai atskaitingos valstybės institucijos, peržiūrėjusios savo srities teisės aktus, turės juose panaikinti įpareigojimus reikalauti pateikti notaro patvirtintus dokumentų nuorašus ar jų išrašus, kai yra pateikiami dokumentų originalai, taip pat notariškai liudyti asmens parašo dokumentuose tikrumą tais atvejais, kai asmuo į valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas ar įmones kreipiasi asmeniškai. 
Vyriausybės nutarimu keičiamiems teisės aktams pakoreguoti turės būti pateikti atitinkami teisės aktų projektai. Teisingumo ministro teigimu, tokia tvarka pasiūlyta todėl, kad kai kurių faktų tvirtinimas notarų biure visai netikslingas ir yra tik papildoma administracinė našta žmonėms ir verslui. „Planuojant notarų paslaugoms taikyti sąnaudomis grįstus įkainius, kai kurie iš notarinių veiksmų brangs, tad labai svarbu panaikinti tas procedūras, kurios yra nebūtinos. Atsisakius jų, sumažės biurokratijos, žmonėms nereikės mokėti už nereikalingas procedūras, bus taupomas laikas“, - sako R. Šimašius. 
Per mėnesį visos institucijos turės taip pat įvertinti ar visais atvejais tikslinga ir pagrįsta reikalauti notarinio tvirtinimo ir paštu pateikiamiems dokumentams. R. Šimašiaus teigimu, toks reikalavimas turėtų išlikti tik išimtiniais atvejais, t.y., kai tai būtina dėl viešo intereso apsaugos. Jei kiltų pagrįsta abejonė dėl dokumento kopijoje (dokumente) esančių duomenų tikrumo, teisės aktuose turėtų būti numatyta galimybė institucijai pareikalauti dokumento originalo ar notarine tvarka patvirtinto dokumento nuorašo. Teisingumo ministerijai pavesta teikti teisines konsultacijas visoms teisės aktus peržiūrėsiančioms institucijoms. Įvertinti teisinį reglamentavimą ir poreikį jį keisti taip pat rekomenduojama ir kitoms valstybės institucijoms bei savivaldybėms. 

Teisingumo ministerija taip pat svarsto galimybes atsisakyti ir dalies kitų notariškai tvirtinamų sandorių – susijusių su nekilnojamuoju turtu, kai viena iš susitariančių šalių yra valstybė, dovanojimo sutarčių, kurių vertė didesnė nei 50 tūkst. litų, vertimų tikrumo ir kitų atvejų. 
 
2009-04-23  / Teisingumo ministerijos viešųjų ryšių skyrius
Teisingumo ministerija siūlo atsisakyti "biurokratine našta" virtusių notarų paslaugų
Teisingumo ministras, įvertinęs notarų veiklą, siūlo atsisakyti dalies notarinių paslaugų. Taip siekiama atsisakyti nereikalingų notarinių procedūrų, kurios virto papildoma biurokratine našta, pranešė Teisingumo ministerija. 
Notarų veiklos vykdomų funkcijų peržiūra buvo patikėta teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus sudarytai darbo grupei, kuri išanalizavo šiuo metu notarų atliekamus veiksmus bei įvertino jų tikslingumą. 
Remiantis šios darbo grupės išvadomis siūloma atsisakyti nereikalingų ir nepagrįstų notarinių veiksmų. „Kai kurių faktų tvirtinimas notarų biure visai netikslingas ir yra tik papildoma biurokratinė našta žmonėms. 
Dalies paslaugų teikti nenaudinga ir patiems notarams. Planuojant notarų paslaugoms taikyti sąnaudomis grįstus įkainius, kai kurie iš notarinių veiksmų brangs, tad labai svarbu panaikinti tas procedūras, kurios yra nebūtinos. Atsisakius jų, sumažės biurokratijos, žmonėms nereikės mokėti už nereikalingas procedūras, bus taupomas laikas“, - sako R. Šimašius. 
Teisingumo ministro teigimu, vienas iš siūlymu yra panaikinti tvarką pas notarą tvirtinti dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą. Tvirtinant vertimus notaras paprastai liudija ne paties vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą, o vertėjo parašo autentiškumą. Toks veiksmas visai netikslingas, o jį atlikti kainuoja, gaištamas laikas. Siūloma kai kuriais atvejais panaikinti privalomą reikalavimą notariškai tvirtinti ir dokumentų nuorašus bei išrašus, tikrinti parašo autentiškumą. Notariškai neturėtų būti tvirtinamos tos dokumentų kopijos, kurios yra pateikiamos asmeniškai pristatant dokumentų originalus. Reikalauti notarinio patvirtinimo siūloma tik tuomet, kai tai numatyta įstatyme arba asmuo dokumentus pateikia ne pats asmeniškai, pvz. paštu ar per pasiuntinį. Numatoma peržiūrėti ir panaikinti tas įstatymų nuostatas, kuriose įtvirtinti nepagrįsti reikalavimai tvirtinti kopijas pas notarus. 
Dalį dokumentų nuorašų ar išrašų bei parašo tikrumo faktą siūloma leisti tvirtinti ir advokatams, jei su jais yra sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Numatomiems tvarkos pakeitimams įtvirtinti bus peržiūrimas ir keičiamas esamas teisinis reglamentavimas. Teisingumo ministerija artimiausiu metu parengs reikiamus teisės aktų pakeitimų projektus. Greta šių siūlymų dar bus svarstomos galimybės atsisakyti ir dalies su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių ar veiksmų notarinio tvirtinimo tuomet, kai viena iš susitariančių šalių yra valstybė, taip pat notariškai nebetvirtinti ir dovanojimo sutarčių, kurių vertė didesnė nei 50 tūkst. litų ir kitų atvejų. 
2009-04-06
Nauja sunkmečio apraiška – psichologinis spaudimas prisidengiant antstolių vardu
 
Antstolė Gita Andrijauskienė kreipėsi į Kauno miesto centro policijos komisariatą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl procesinių dokumentų klastojimo ir platinimo.
 
Šių metų kovo 20 dieną Kauno apskrities centrinio pašto darbuotoja grąžino antstolės kontorai adresato nepasiekusį voką su tariamai antstolės G. Andrijauskienės pasirašytu raginimu įvykdyti sprendimą. Suklastotu procesiniu dokumentu Kalvarijos savivaldybės Aistiškių kaimo gyventojas M. V. raginamas geruoju sumokėti 895 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas.
Plačiau »
2009-03-04
Krizės spaudžiami kreditoriai aktyviau reikalauja skolų
 
Per 2008 metus antstoliai išieškojo 182,1 mln. litų skolų. 49,7 mln. Lt skolų grąžinta valstybės biudžetui, 132,5 mln. Lt – privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vienam antstoliui vidutiniškai teko 1,58 mln. litų išieškota suma.

Statistika liudija, kad mažėjant skolininkų mokumui išieškoti skolas tampa sunkiau, tačiau prie sėkmingo išieškojimo aktyviau prisideda kreditoriai.
 
Plačiau »

Notarai primena: vaikai keliauti į užsienį su vienu iš tėvų ir abiturientai stoti į universitetus gali be mūsų paslaugų

Lietuvos notarai kreipiasi į visus tėvelius, vaikų globėjus, mokyklų ekskursijų vadovus bei abiturientus ir stojančiuosius į šalies valstybines aukštąsias mokyklas dar sykį primindami, kad vaikai keliauti į užsienį su vienu iš tėvų ir vidurinių mokyklų absolventai bei kiti į valstybines aukštąsias mokyklas stojantys asmenys tvarkytis dokumentus gali be notaro paslaugų. 

Anksčiau vaikas, vykdamas į užsienį, turėjo turėti abiejų tėvų parašytą ir notaro patvirtintą jų sutikimą. Nuo šios vasaros pradžios vaikai keliauti gali jau žymiai paprasčiau. 

„Jeigu vaikas laikinai išvyksta su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nuo birželio 1 d. jau nebereikalingas,“ – primena Lietuvos notarų rūmų prezidentė, notarė Daiva Lukaševičiūtė. Pasak jos, ši naujoji tvarka yra žymiai patogesnė ir keliaujančių vaikų tėvams, ir ekskursijas ar kitas keliones organizuojantiems mokytojams, ir globos namų vadovams bei auklėtiniams. 

Jeigu vaikas išvyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, LR pasienio kontrolės punkto pareigūnams nuo šiol turi būti pateikiamas tik vieno iš tėvų arba globėjų (rūpintojų sutikimas) ir šio sutikimo kopija. Sutikime, kai jis būtinas, parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba LR diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Vaikui išvykstant su jį lydinčiu asmeniu, sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, LR piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas. Vaikų grupėms vykstant į ekskursijas, turistines ar kitas keliones yra būtinas kelionės organizatoriaus parašu ir antspaudu patvirtintas raštas su išvykstančių vaikų ir juos lydinčių asmenų sąrašu bei šio rašto kopija (šis raštas nėra tvirtinamas notariškai). Svarbus žinoti yra tai, kad vaiko duomenys į keliaujančios grupės sąrašą gali būti įtraukiami tik gavus bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą, parašo tikrumas kuriame turės būti paliudytas notaro arba LR diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. 

Taip pat ir visos šalies stojantieji į valstybines aukštąsias mokyklas jauni žmonės išsilavinimą liudijančių dokumentų gali pas notarą netvirtinti. 

Švietimo ir mokslo ministerija suderino su valstybiniais universitetais ir kolegijomis nuostatą, kad asmenų, stojančių į valstybines aukštąsias mokyklas, išsilavinimą liudijančių dokumentų ir jų priedų kopijas gali tvirtinti valstybinių aukštųjų mokyklų rektoriaus (direktoriaus) įgaliotas asmuo (išskyrus tuos atvejus, kai stojantieji vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą yra įgiję užsienyje). 

Asmenų, stojančių į valstybines aukštąsias mokyklas, išsilavinimą liudijančių dokumentų ir jų priedų kopijų tikrumas, pateikiant prašymą ir registruojant dokumentus, gali būti tvirtinamas tiesiog valstybinių aukštųjų mokyklų priėmimo komisijose. 

Įforminant priėmimą į valstybinę aukštąją mokyklą, šios mokslo įstaigos nuožiūra stojantysis gali pateikti dokumentų originalus, notarų patvirtintas dokumento kopijas arba valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) įgalioto asmens patvirtintą dokumento kopiją. Išimtis yra taikoma užsienyje išsilavinimą įgijusiems asmenims, kurie jau pirmajame stojimo į valstybinę aukštąją mokyklą etape (registruojant prašymą ir dokumentus) turi pateikti notaro patvirtintą dokumento kopiją.

 

Antstolių rūmai perspėja nepasikliauti neprisistatančiais duomenų rinkėjais

 

Lietuvos antstolių rūmams kelia susirūpinimą spaudoje skelbiami kvietimai skambinti nurodytu telefonu ir informuoti apie neteisėtus antstolių veiksmus. Antstolių rūmai ir jokios kitos oficialios institucijos, kuruojančios antstolių veiklą, su šia anonimine apklausa nėra susiję.

„Neprisistatantys apklausos rengėjai neturi įgaliojimų vertinti antstolių veiklą ar ginti priverstinio išieškojimo procese dalyvaujančių šalių interesus. Apklausos tikslas viešai neįvardijamas, todėl jo teisėtumas kelia abejonių“- pabrėžia Lietuvos Antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.

Pasak A. Astrauskienės, tai ne pirmas atvejis, kai, siekiant konkurencinio pranašumo teisinių paslaugų rinkoje, menkinamas antstolių vardas. Tačiau mažai tikėtina, kad tokiu būdu gali būti apgintos pažeistos asmenų teisės.

Antstolių veiksmų teisėtumą gali vertinti tik teismas. Piliečių pareiškimus dėl antstolių veiklos nagrinėja Seimo kontrolierių įstaiga, Teisingumo ministerija ir Antstolių rūmai. Žmonės, ieškantys realios pagalbos, turėtų kreiptis į šias oficialias institucijas.

Pasikliauti nežinomais pagalbos siūlytojais rizikinga. Reikėtų vengti teikti savo asmens duomenis bei informaciją apie turtinę padėtį neaiškioms, tyrimais prisidengiančioms įmonėms. Į jų rankas patekusi privati informacija bet kada gali būti panaudota prieš žmones, turinčius finansinių problemų. Taip gali būti siekiama ir nusikalstamų tikslų.

 

Tėvai neprivalės išlaikyti studijuojančių vaikų

Civilinio  kodekso  3.194 straipsnio 3 dalis  ta   apimtimi, kuria  nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo   priteisti tėvų  (ar  vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam,   vidurinį
išsilavinimą  jau  įgijusiam, aukštosios ar profesinės   mokyklos dieniniame  skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24   metų pilnamečiam  asmeniui, prieštarauja Konstitucijai. Tokį  nutarimą  priėmė Konstitucinis Teismas. Plačiau>>>

Antstolių rūmai siūlo nevykdyti iškeldinimų, jei nesuteikiamas socialinis būstas

Antstolių rūmai siūlo stabdyti priverstinio iškeldinimo procesus, kai iš gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems asmenims nėra suteikiamas kitas būstas. Teikiamus įstatymų pakeitimus siūloma svarstyti Seimo Žmogaus teisių komitete.

Antstoliams neretai tenka vykdyti teismų sprendimus, pagal kuriuos privalu iškeldinti asmenis iš būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Dalis iškeldinamųjų lieka be pastogės, kadangi socialinio būsto šalyje trūksta. Nėra ir vienos kompetentingos institucijos, atsakingos už socialinę iškeldinamų asmenų apsaugą.„Visa tai reiškia, kad vykdant valstybės vardu priimtus sprendimus žmonės gali būti iškeldinami tiesiog „į gatvę“. Socialinio teisingumo požiūriu vertėtų atsisakyti kraštutinių sprendimų vykdymo priemonių, jeigu neįmanoma užkirsti kelio jų neigiamoms pasekmėms“,- pabrėžia Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

LR Civilinio proceso kodekso 627 straipsnį „Teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus“ Antstolių rūmai siūlo papildyti 7-uoju punktu, kuris antstoliui suteiktų galimybę sustabdyti arba atidėti vykdomąją bylą dėl iškeldinimo, „kai, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (socialinio būsto), iškeldinami asmenys ar šeima su nepilnamečiais vaikais“.

Taip pat siūloma papildyti LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, kadangi dabartinės redakcijos įstatymas iškeldinamųjų nepriskiria prie asmenų, kuriems teikiama valstybės parama būstui įsigyti. Antstolių rūmų požiūriu, iš paskutinio būsto iškeldinami asmenys turėtų būti įrašyti į atitinkamą valstybės paramą gaunančių asmenų sąrašą.

Antstolių praktika liudija, kad iškeldinimai yra sena skausminga socialinė problema, kuri nebuvo išspręsta nei prieš antstolių institucinę reformą, nei po jos. Antstolių kontorose kasmet vykdoma iki tūkstančio iškeldinimų bylų. Per metus apie 150-200 tokių bylų visiškai įvykdoma, dalį asmenų arba šeimų priverstinai iškeldinant iš būsto ir nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

2005 metų pabaigoje LAR kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) bei Savivaldybių asociaciją, atkreipdami dėmesį į šią situaciją ir akcentuodami būtinybę pasirūpinti iš būsto iškeldinamais žmonėmis.

SADM savo atsakyme Antstolių rūmams paaiškino, kad apie iškeltą problemą informavo Aplinkos ministeriją, nes būtent ji yra „atsakinga už būsto politikos formavimą bei būsto strategijos įgyvendinimą“. SADM nuomone, viena iš galimybių, kuria gali pasinaudoti iškeldinami asmenys, yra socialinio būsto nuoma, tačiau už socialinio būsto fondo sudarymą ir nuomą atsakingos savivaldybės.

Dabartinis atotrūkis tarp asmenų poreikio gauti socialinį būstą ir valstybės galimybių jį suteikti verčia manyti, kad visų iškeldinamų asmenų aprūpinti socialiniu būstu artimiausiu metu nebus įmanoma. Labiausiai socialinio būsto trūksta didmiesčiuose, kur nekilnojamojo turto kainos didelės, ir savivaldybės nepajėgios apsirūpinti reikiamu kiekiu patalpų.

Socialinio būsto lyginamoji dalis Lietuvoje yra vidutiniškai 5 kartus mažesnė, negu kitose Europos Sąjungos šalyse, konstatuojama Ūkio ministerijos parengtoje ir Europos Komisijai pateiktoje Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje 2007-2013 metų laikotarpiui. Socialinis būstas Lietuvoje sudaro mažiau kaip 3 proc. viso būsto fondo, kai ES šalių vidurkis yra 15 proc.

Kaip nurodoma 2004 metų spalio 28 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijoje, socialinio būsto plėtra finansuojama nepakankamai ir fragmentiškai. 2004 metais dėl įvairių priežasčių nebuvo įsisavinta apie 4 mln. litų iš šiam tikslui valstybės biudžete numatytų lėšų.

Pasak I. Karalienės, racionaliau panaudojant šias lėšas būtų galima geriau pasirūpinti ir iškeldinamų asmenų socialinių interesų apsauga, sukuriant tokios apsaugos įgyvendinimo mechanizmą. O iki to momento, kol iškeldinamiems asmenims bus užtikrintos reikiamos socialinės garantijos, vertėtų numatyti lankstesnę kraštutinių priverstinio vykdymo priemonių taikymo sistemą.


Vyriausiasis administracinis teismas parengė praktikos apibendrinimą


   
Valstybės tarnautojų ginčų su administracija skaičius kasmet auga. Štai 2002 metais tokių bylų administraciniuose teismuose buvo gauta 331, o 2005 metais jų skaičius padidėjo daugiau nei 8 kartus (2763 bylos).
       Vyriausiojo administracinio teismo parengtame praktikos apibendrinime aptariami priėmimo į valstybės tarnybą, atleidimo iš jos, drausminių nuobaudų skyrimo, valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir kiti aktualūs klausimai.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas, nagrinėjantis administracines bylas ir formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Indrei

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Naujienos
Kęstutis Žiemys
Renginiai
Aktualu
Paslaugos
Nuorodos